Sveiki!
Ar žinojote, kad aš turiu savo kulinarinį dienoraštį? Tai tada pagalvosite, o kam man reikia šito? Niu gis, gal todėl, jog tas anas blogas yra kulinarinis. Man visada keisti pamąstymai apie gyvenimą prie receptų atrodė ir vis dar atrodo labai keistai. Niekada neskaitau tų pasitaliojimų – juk mane domina receptai, o ne tai kaip rytais keliasi blogo autorė. Mane domina kas pavyko, o kas nepavyko gaminant pagal receptą, o ne receptai, kuriuose kaip aš sakau surašytas oras – truputis to, truputis ano, bet nieko tikslaus, nes juk viską reikia jausti 
O kaip galima jausti, kai net neįsivaizduoji koks patiekalo skonis turi būti? Kai gamini jau ne pirmą kartą tą pati, tai tada suprantu kad galima ir improvizuoti pagal savo skonį. Nu bet iš pirmo karto? Čia jau super mergina reikia būti, kad taip sugebėti
